- nuplukti
- 1 nuplùkti intr. 1. nuplaukti: Žarnos nuplùko net kitan upės šonan Arm. Keltuvos nuplùko ir nuplùko tokiu pavandeniu balon Rod. Paukštaitės in itą marią įšoko ir nuplùko (ps.) Lz. | Tai nuplùko mano jaunystėlė, tai kap ryto raselė (rd.) Rod. | prk.: Reiks jau magilusčiznon nuplùkt (mirti) Arm. 2. Všv, Ms labai suprakaituoti: Nuplukaũ eidamas, dirbdamas, t. y. nušilau J. Nuplùkusios mergos nuo šokimo J. Žiūrėk, kaip nupluko (iškaito, išputojo) arklys J.Jabl. Nušilo nuplùko rugius berišdama, o kaip nespė[ja], taip nespė[ja] Užv. Sušilau nuplukáu, kol par kaitrą jumis pasiekiau Vkš. Visą dieną nušilusi nuplùkusi karves (mėšlą karvių tvarte) lyginau KlvrŽ. Arkliai iš dirvos parejo nušilę nuplùkę Plt. Šieną bepjaudamas tiek nuplukáu, kad buvau viename vandenė[je] Krt. Parejo nušilęs nuplùkęs, kaip iš markos Kl. Nūšilom nūplùkom, kol par pusnį išsikasėm Šv. Kame buvai, vaikeli, ka toks nūplùkęs parejai? Vvr. Nuilsus nuplukus lioviaus griežti, pavalgėm ir ejom gulti M.Valanč. Iš to išgąsčio nuplukome prakaitu ir bent pusvalandį negalėjome pajudėti rš. \ plukti; atplukti; įplukti; išplukti; nuplukti; paplukti; parplukti; perplukti; priplukti; suplukti; užplukti
Dictionary of the Lithuanian Language.